pavepčioti — intr. pažiopsoti, pavėpsoti: Kokia te veseilia – mergos pavepčiojo ir iškriko Kb. vepčioti; pavepčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
atsivėpčioti — atsikalbėti: Jis visuomet atsivėpčioja Lš. vėpčioti; atsivėpčioti; nuvėpčioti; pavėpčioti; privėpčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvėpčioti — intr. Rs nukalbėti, niekus nušnekėti. vėpčioti; atsivėpčioti; nuvėpčioti; pavėpčioti; privėpčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
privėpčioti — tr. Erž daug prikalbėti, prišnekėti: Kad aš čia kaži ką neprivėpčiočiau Plv. vėpčioti; atsivėpčioti; nuvėpčioti; pavėpčioti; privėpčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
vepčioti — vepčioti, ioja, iojo 1. intr. čiaupytis: Nevepčiok, o klausyk, ką sakau Skr. 2. tr., intr. neaiškiai ar niekus kalbėti, vapalioti: Ko čia vepčioji, a nori į kailį gauti? Vvr. Ką ten vepčioji, sakyk, ką sakai! Krš. Aš užraukiau biškį, ka teip… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėpčioti — vėpčioti, ioja, iojo 1. intr. DŽ, NdŽ čiaupytis, kraipyti lūpas, vaipytis: Nevėpčiok, o klausyk, ką sakau DŽ2. Jo kinkliai po pievas nestypčios ir lūpos nevėpčios Š. Juozapėlis sužiopčiojo burna, ilgai vėpčiojo lūpom J.Balt. Ko vėpčioji lūpą… … Dictionary of the Lithuanian Language